„Negeisk svetimo vyro ir svetimos moters“ – skelbia devintasis Dievo ásakymas, o naujausias „Artumos“ numeris savo skaitytojus kvieèia ðá þvarbø lapkritá praleisti drauge diskutuojant tokia karðta tema.

„Negeisk moters groþio savo ðirdyje, nesileisk uþburiamas jos þvilgsniø; taip nutinka þmogui, kuris miega su savo kaimyno þmona; kas jà palieèia, tas neliks nenubaustas. Þmogus, kuris svetimauja, sveiko proto neturi; tai darydamas, jis þudo patá save“ – Šventraðèio iðmintá ið Patarliø knygos primena kunigas Linas Šipavièius.

Bet jeigu paklaustumëte „Artumoje“ raðanèio tëvo Kæstuèio K. Briliaus MIC, ar ámanoma atleisti didþiausias iðdavystes, jis atsakytø – TAIP. Ir jo straipsnio antraðtë áspëja: „Nedauþyk savojo laivo!“ – syká sudauþytas, jis veikiau primins plaustà, plûduriuojantá tarp duþenø ir neðantá nenorëta tëkme.

Vytautë Maciukaitë primins, kad Dekalogo neámanoma laikytis savo jëgomis – mums reikalinga Dievo malonë. Ši jauna ir iðmintinga autorë padës atrasti, kur gimsta nuodëmë, kaip atpaþinti blogá ir kuo turime rûpintis, kad dvasia nebûtø nustelbta, o nuodëmës atsisakytume paèioje jos uþuomazgoje.

„Ar galëtume gyventi pasaulyje, kuriame sàþinës nebeliktø?“ – klausia Antanas Gailius ir jo tekste gausu tiesos apie sunkius laikus ir sàþinæ, kuri mums kalba, nepaisydama to, ar klausome jos, ar ne...

Kita „Artumos“ publikacija – apie prostitucijà, egzistuojanèià dël paprastos prieþasties – pasiûlà sukuria paklausa. Teksto autorë – Lietuvos Carito bendradarbë Milita Þièkutë dirbo su moterimis, nukentëjusiomis nuo prostitucijos, matë jø skausmà, kanèià, pasmerkimà, liûdesá. Straipsnis „Beveidþiai sekso pirkëjai“ primena, kad ðiø þmoniø gyvenimai – labai arti mûsø, gal net tarp mûsø, tad ðios þaizdos lieèia ir mus.

Þurnale skaitytojai suras du ypatingus interviu apie itin skaudþià mûsø dienø problemà – skyrybas. Pirmasis pokalbis su gydytoju psichoterapeutu ir ðeimø konsultantu Gintautu Vaitoðka: kuomet sutuoktiniai uþmirðta, jog giliausia meilës dimensija yra buvimas draugu vienas kitam, tuomet randasi spragos, þeidþia neiðtikimybës patirtys, ypaè kenèia vaikai; bet paðnekovas uþsimena ir apie tai, kad meilë nepradingsta staiga, ir pateikia negailestingà statistikà, kuri rodo, jog susidûræ su problemomis mes per greitai nuleidþiame rankas. Antrasis pokalbis – su tëvu pranciðkonu Severinu Holocheriu OFM, kuris atsiliepia á skyrybas iðgyvenanèiø þmoniø skausmà ir jau daugybæ metø tarnauja jø sielovadoje. Tëvas Severinas liudija, kad skyrybos visuomet yra pralaimëjimas, sukeliantis daugybæ kitø sutrikimø, bet neiðsprendþiantis problemø ið esmës. Pokalbio metu paðnekovas atsimena ir savo asmeninæ krizæ, kurià patyrë bûdamas jaunas kunigas.

Joana Gimberytë-Juronë atvirai dalijasi apie neiðtikimybës formas ir tokià iðtikimybæ, kuri privalëtø egzistuoti ne tik santuokoje, bet ir kelionëje jos link; o Romanas Kazakevièius tæsia ðv. Jono Pauliaus II palikimo analizæ, ðákart apþvelgdamas kûno teologijos katechezes apie celibatà – ið pasiaukojamo pasirinkimo kylanèià viso gyvenimo iðtikimybæ.

Dr. Vincentas Vobolevièius, apþvelgdamas Vyskupø sinodà ðeimø sielovados temomis, ið ekonominës perspektyvos atsako á klausimà, kodël ðventoji nusidëjëliø Baþnyèia turi ne tik su meile ir pagarba kalbëti paðnekovui, bet ir nepamirðti nekæsti nuodëmës.

Be to, „Artumos“ skaitytojai turës galimybæ þvilgtelëti á dviejø naujø palaimintøjø asmenybes: rugsëjo 27-àjà beatifikuoto vyskupo Alvaro del Portiljo gyvenimas liudija, kad ðventumas pasiekimas ir paprastam mirtingajam; o artimiau susipaþinæ su spalio 19-àjà palaimintuoju paskelbtu popieþiumi Pauliumi VI suþinosime, kodël jis ne tik atsisakë neðioti triaukðtæ popieþiø karûnà, bet ir jà pardavë.

Lapkrièio „Artuma“ gvildena opià temà, tad neproðal malda kreiptis á visus ðventuosius, kuriems pavyko nugyventi pagal Dekalogà – galëtø jau ir mums padëti! O tuomet gal paaiðkës, kad devintasis Dievo ásakymas kvieèia ne tik negeisti, bet kai ko dar labiau geisti?!

Valdonë Minciûtë